užuodarbis

užúodarbis sm. (1) Š, NdŽ, KŽ, Šr, Vvs, Ln, Upn, ažúodarbis (r.) (1) Aln, Lel žr. uždarbis: 1. Užúodarbio yra, kas netingi dirbt, gerai gyvena Kvr. Jam užsiraukė lengvas užúodarbis Tr. Eidavo ant užúodarbio ir vaiką nešdavos Antš. Ašiai po užúodarbius buvau Mlt. Savo padirbam, išeinam pas kitus dirbt ant užúodarbio Sb. Mes turiam dėl užúodarbio pasiėmę dvi normas burokų ravėt Krs. Einu, sako [šuva], užúodarbio ieškoti BM80(Vb). O jeigu kas nepažįstamas klausinėtų, sakykit, kad užuodarbin išėjo J.Bil. Jis anksti turėjo pasirūpinti užuodarbiu rš. Ir amatnykas par tat negautų ažúodarbio A.Baran. | prk.: Atliko sena, tai didžiausias užúodarbis pletkai Tr. 2. Kap menki javai, tai nėra i užúodarbio Plm. Užúodarbis jo geras, pinigų nežino kur dėt Vdšk. Su vikšriniu traktoriu, sako, užúodarbis mažesnis ir dirbt sunkiau Slm. Su traktoriais toks užúodarbis: kaip geras [traktorius], eina, tai uždirbi Mžš.